Druska jūrai

Sveiki!

Vėl sugrįžtu prie blogo rašymo, nes graužia sąžinė, kad nieko naujo jums neprašau. Be to galvoju, tai puiki progą pramiklinti pirštus, nes jau visai sustabarėjo. Taigi, šį kartą pristatysiu savo mėgstamiausios autorės - Ruta Sepetys knygą ''Druska jūrai''. Knygynuose knyga pasirodė visai ne per seniausiai. Iš kart pamačius internete, kad pasirodė ilgai laukta Rutos knyga, pagalvojau, kad man žūtbūt reikia ją perskaityti. Esu skaičiusi ir dar vieną jos knygą ''Tarp pilkų debėsų'', ši man paliko didžiulį įspūdi, iš kart perskaičius ją prisirašiau prie mėgstamiausių knygų sąrašo. Kas dar neskaitėte šios knygos, skubėkite ir nelaukite. 

Taigi, ilgai netempus gumos pristatysiu knygą.

Knygos autorė: Ruta Sepetys

Knygos išleidimo metai: 2016

Iš viso knygos puslapių: 320

Knygos žanras: istorinis romanas

Autorės kitos knygos: ''Tarp pilkų debėsų'', ''Nelengvu keliu''

Knygos aprašymas: Tai pasakojimas apie keturis žmones: prūsą - Florianą, lietuvę - Joana, lenkę - Emiliją ir vokietį - Alfredą. Šių žmonių tikslas patekti į laivą "Wilhelm Gustloff", kuris turi juos išgelbėti nuo okupantų. Visas veiksmas vyksta 1945 metai, žiemą. Karo girnose negailestingai sumalti tūkstančių paprastų žmonių, ypač vaikų, likimai, daugiausiai gyvybių laivybos istorijoje pasiglemžusi katastrofa ir net pražuvęs Gintaro kambarys.

Veikėjų aprašymas: 
Joana:. Joana yra iš Biržų kilusi seselė, priversta palikti savo tėvynę Lietuvą. Vienintelis tikslas, dabar ją ginantis į priekį, – grįžti pas savo šeimą. Ši asmenybė labai rūpestinga ir gailestinga, nedvejodama pasiaukojanti kitų labui. Nors apsimeta ledine, po karo metu užsiaugintais šarvais slepiasi didžiulė ir gera širdis. 
Florianas: Drįstu sakyti, kad šis veikėjas atlieka didžiausią vaidmenį knygoje. Nors vaikinas iš pažiūros atrodo beširdis ir užsidaręs, tačiau kuo toliau, tuo labiau minkštėjo, kol virto beveik geraširdžiu. Atsižvelgiant į jo amžių, vaikinas turėtų tarnauti Vokietijai, tačiau dėl aplinkiniams neaiškių priežasčių to nedaro.
Emilija:  Šis personažas suteikia knygai stiprų tragišką prieskonį. Šiai mergaitei teko daug iškentėti ir ne kartą susidurti akis į akį su žiauriais įvykiais ir net mirtimi. Emilija yra tas veikėjas, kurio skaitytojui nuoširdžiai gaila. Kuo ši mergaitė žavi ir užkrečia – tai neblėstančiu tikėjimu, viltimi ir ryžtu.
Alfredas: Asmeniškai man, šis veikėjas nuo pirmų eilučių nepatiko. Vos pradėjau skaityti suvokiau, kad šis veikėjas tingus, savimyla ir didžiausias bailys. Jis tarnauja savo tėvynei bei dievina fiurerį. Vaikinas visą laiką mintyse rašo laiškus namuose paliktai mylimajai Henerolei. 

Gintaro kambarys

"Wilhelm Gustloff" laivas

Ką manau apie knygą: Kadangi, esu istorijos fanatikė. Tad istorines knygas dievinu, ši nėra išimtis. Labai patiko nuosekliai aprašomi įvykiai, pats autorės perteikiamas jausmas. Šioje knygoje buvo ir meilės scenų, karo motyvų, buvo ir vietų nuo kurių man kaupėsi ašaros. Bet tekdavo susilaikyti.   Knygoje puikiai aprašomi veikėjai, ypač mane labai įkvėpė Florianas, jo būdas panašus į mano, gal todėl ir buvo įdomiausia apie jį skaityti. O sunkiausiai buvo suvokti, kad skaitai tikrų žmonių likimus. Pati turiu svajonę parašyti istorinę knygą, gal kada ir išvysite knygynuose mano knygą, duosiu jums žinoti. 

Vietos, kurios mane įkvėpė: 
1.  Neatsakiusi į klausimą pakartojo savąjį:
-Kuo tu vardu?
Žaizda degė, buvo silpna ir sukosi galva. Vardas. Kaip šešiolikto amžiaus dailininko, kurį motina dievino. Ne. Nesakysiu jai. Jokių šnekų.
Seselė atsiduso.
– Lazdą turėsi sukąsti. Tau labai skaudės.
Užsimerkiau.
Florianas, norėjau pasakyti. Aš vardu Florianas.Ir netrukus būsiu negyvas.

2. – Toji mergiotė. Ji be dokumentų.

Dokumentai…
Jis teisus. Emilija neturi tapatybės kortelės. Visai pamiršau. Vokietijos valdžia reikalavo, kad visi civiliai būtų prisiregistravę ir visur nešiotųsi dokumentą. <…> Dokumentą turėjome rodyti kiekvienam valdininkui ar kareiviui, jeigu lieptų. Nuo dokumentų priklausė mūsų likimas.
Pažvelgiau į ją, įsitaisiusią tarp ryšulių. Ji šypsodama man pamojo.
Emilija be dokumentų.
Nėra dokumentų – nėra ateities.

Apibendrinant: Vertinu šią knygą 10/10

Labai norėčiau, kad pasidalintumėte savo įspūdžiais apie šią knygą, gal citatomis, kurios Jus sužavėjo. Planuoju ateity daugiau išrašų daryti apie knygas, nes knygos yra istorija, paveldas...

Tai iki kito karto!