Mockingjay

2019 m. balandžio 26 d., penktadienis

Window of thoughts

Sveiki, visi!



Kartais žiūri į langą ir matai vaikus, žaidžiančius kieme, kiek keiksmažodžių jų turiningame žodyne jau nebesuskaičiuoju, mamas, šaukiančias juos namo, verdančias valgyt ir galvojančias, kada atsisėst, nes galo nėra, tėvo taip pat. Oi, suklydau, žiū jau už kampo žibutes mamai skina. O gal ne? Gal tai paliktas nuotykis po vakarykščio „50 gramų“  nuotykio? Taigi, ponai ir ponios ne Manhatanas čia jums.
Kartais va taip sėdi kokią valandėlę, meluoju, užtenka ir 15 minučių, ir galvoji, kad ko gi norėt iš tų augančių atžalų, kada jų visas pasaulis keiksmažodžiais ir „vertybėmis“ klotas. Žinoma, ne man smerkti, kuomet mane tėvai augino šiltnamio sąlygomis: visada pavalgiusi, aprengta, mylima. Tačiau, ar visapusiškai patenkinta tuo, ką darau, kaip eina mano gyvenimas, čia klausimas. Klausiat, ko trūksta? Pati savęs klausiu to kasdien. Iš tikro, nė nežinau. Tačiau kažkas manyje neduoda ramybės: ar tai viskas? Ar noriu tokio gyvenimo? Koks mano gyvenimo tikslas? Juk mokykloje mūsų nemoko, kaip pasigaminti valgyti, kaip apmokėti sąskaitas, kaip išgyventi, kai esi nepažįstame mieste. Kalbu, ne apie fizinę prasmę, bet apie dvasinę, emocinę. Galų gale, kaip pažinti ir pamilti save toks, koks esi. Juk nuėjęs į maisto parduotuvę nepulsi skaičiuoti, kiek vieno pakelio sviesto kainą sudaro visų pakelių sviesto kainą arba pamatęs trikampį sūrio gabalėlį neskaičiuosi jo sienos ilgį pagal Pitagoro teoremą, nes tau to nereikia, tau reikia tiesiog sūrio, o ne jo sienos. Juk grįžusi namo nesakysi savo vaikui: „Ne, brangioji, mamytė nenupirko sūrio, nes jis ne status.“  
Žinau, aš dar jauna, prieš akis visas gyvenimas. Tačiau jau seniai manęs tas nelabai guodžia, kada bedraamžiai žino, ko nori iš gyvenimo, kuriasi savo kelius. O tu sėdi apsiklojusi trupinių kilimu ir žiūri Harį Poterį, nes nebenori vėl atsiversti tą sekantį Google langą, kuriame spindi spalvingas užrašas „Asmenybės testas“.
Nebežinau, daugiau nė ką pridurti, nes būtų galima visą amžinybę pilstyti iš tuščio į kiaurą. Manau, kad mes, jaunimas, norime, kad būtų plačiau kalbama apie gyvenimiškus dalykus, savęs pažinimo pradmenis ir t.t. 

Iki greito!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą